EDcorporation presents: S.T.A.L.K.E.R.: „Po to ir prieš…“ (#01-Visko pradžia)

Įspėjimas: Tekste autorius norėjo kuo tiksliau perteikti nūdienų katastrofos padarinius, bei sąlyčius su knygomis, filmais, bei kompiuteriniais žaidimais. Autorius nei kiek nepagrąžins tikrosios tiesios, todėl tekste nesitikėkite kokių nors subtilių, realybę paslėpsiančių užuominų. Vieni faktai. Visa tai kas įvyko prieš ir po – toliau tekste:

 

1986 metų balandžio 26 dieną įvyko tai… Laikraščiai rašė, kad Chernobylio atominės elektrinės ketvirtasis reaktorius sprogo… Taip, dienos lėkė greitai…

 

Milžiniškas reaktoriaus sprogimas nuaidėjo taip tyliai…. žmonės apie tai sužinojo tik po savaitės. Jie galvojo, kad tai įvyko dėl neprižiūrėtų šildymo sistemų… Bet jie tylėjo… Buvo nyku… Gatvėse veidų mažėjo, kažkas iš už ano fronto linijos, ten pratybose dalyvavusiems kareiviams liepė nusigauti į iki tol retai aplankomą vietą, netoli skandalingosios Pripetės upės… atominę elektrinę, nūdienoj apšnekėta įvairių legendų ir mitų. Neslėpsiu, tie kareiviai jau seniai negyvi… Ketvirtasis reaktorius parodė visą savo galybę, jis tiesiog tėškėsi su visa jėga… tėškė ir jas… pražūtingas anomalijas: nesveiki, išsigimę gyvūnai, vaikai, pati gamta, nerandanti sau vietos… Ukrainos laikraščiai dar rašė apie mergaitę, kuri, anomalijos dėka įgavo šuniškų savybių, trikoję karvę, paršiukus ir…

 

PRIPETĖ – MIESTAS VAIDUOKLIS?

Išmėtytos lėlės, apleisti vaikų darželiai, mokyklos, gyvenamieji daugiabučiai, bei kiti pastatai, Sovietų sąjungos atributikos, Stalinas, apleistos gatvės, šalimais jau dvidešimt metų sustojusi karuselė, žaislai… Gėlas Pripetės upės vanduo dabar jau ne toks… Nesibaigiantys miškai, tiesa, vieno, turbūt didžiausio miško baigtis tragiška… liko tik jo pamatai… Supratote teisingai, atominio reaktoriaus sprogimo banga jį nunešė… Nunešė kartu su milijono žmonių gyvybėmis, kurios jau seniai užgesusios… Į Pripetės miestelį (kuris dabar jau, ne paslaptis, yra išbrauktas iš žemėlapio), visada troško atvykti aibės turistų, nesurandančių sau pramogų kitose šakose… Norinčių pamatyti visą tą siaubą, kurį sukelia radioaktyvios medžiagos… Miestas vaiduoklis – Pripetė užsidarė amžinai… Mokslininkai sako, kad dar 50 metų į šį miestelį nebus galima įžengti be apsaugos priemonių: skafandrų, dujokaukių, specialių kombinezonų…

VIETOS KŪRINIAI

Autoriai Borisas ir Arkadijus Strugackiai 1972- aisiais metais parašė knygą apie gyvenimą zonoje, netoli Pripetės „Piknikas šalikelėje“. Tiesa, tada didžioji katastrofa dar nebuvo įvykusi, tačiau autoriai puikiai perteikė savo emocijas, o pagrindinė mintis visiškai ta pati, kaip ir originaliajame GSC kompanijos (taip pat iš Ukrainos) žaidime (apie kurį kitoje straipsnio dalyje). Knygoje rašoma apie šeimą, gyvenančią netoli jau minėtos zonos, jos gyvenimą, nesutarimus ir galimus konfliktus tarp kelių asmenų. Tačiau to nepakako: 1979-aisiais metais Rusijos kino režisierius Andrej Tarkovsky pagal minėtąją knygą pastatė filmą pavadinimu Stalker (ang. – sėlintojas). Filmas, kaip ir galima manyti iš pavadinimo pasakojo apie Stalker‘io išgyvenimus zonoje, jo emocijas, mintis ir santykių aiškinimąsi tark kitų stalker‘ių. Neužmiršta ir viso to šerdis – atominė elektrinė, apie kurią taip pat daug pasakoma… deja, daug iki šiol liko nutylėta…

GSC

Apie šią kompaniją, šioje straipsnio dalyje trumpai. Tai kompanija, kuri norėjo sukurti kažką naujo kompiuterinių žaidimų industrijos srityje. Jie norėjo sukurti žaidimą, apie vieną, laisvą stalker‘į, kurio tikslas – išgyventi. Tai turėjo būti 15-os lygių tiesiška šaudyklė su RPG elementais. Po daug atidėliojimų, kurie prasidėjo dar 2003- aisiais metais, jau 2007 pirmajame ketvirtyje mes išvydome tai, ko tikrai niekas nesitikėjo. Gal tai buvo kiek užspausta, kiek ankšta, tačiau tai buvo gerai. Pirmasis žaidimas S.T.A.L.K.E.R.: Chadow of Chernobyl pasirodė visu savo entuziazmu ir tėškėsi į pasaulinę žaidimų rinka, apie žaidimus bei jų kūrėjų pamąstymus, bei lyrizmą – sekančiame straipsnyje…

 

Sprogus elektrinei žuvo daug žmonių, vieno iš jų kūnas taip ir liko ketvirtajame jos sektoriuje, amžinai kalėti ir merdėti savo paties kraujo klane, pritvinkusiame žalingos medžiagos. Tai buvo žmogus, kurio vienintelio nesugebėjo rasti negyvo. Po viso to prasidėjo išsigimimų era, kurios baigtį nulems tik GSC

S.T.A.L.K.E.R.: “Po to ir prieš…” pirmos dalies pabaiga.

 

Comments are closed.